Igalvotame Italijos miestelyje Vigatoje kunkuliuoja neigalvotas slaptas
gyvenimas, savo planus rezga ir įgyvendina Sicilijos mafijos klanai ir
prisidengdami tarpusavio karais mėgina maustyti policijos komisarą Salvą
Montalbaną. Tačiau is jau neblogai perkandęs jų veiksmų logiką: jei ir engia
jų pastūmėtas vieną ingsnelį, tuoj perpranta klastą. Pats komisaras veikia
remdamasis ne vien logika bei įkalčiais, bet ir savo uosle, nuojauta,
įsiklausydamas, tarsi tiesa turėtų ikilti i vidaus kaip įvalga. Kai viskas
darosi pernelyg painu ir detalių kratinys nebeleidia regėti visumos vaizdo, kur
link viskas krypsta, Montalbanas, be itikimos savo policininkų komandos, turi
du niekam neinomus padėjėjus jūrą, greta kurios gyvena ir kurios oimas
padeda nurimti, ir alyvmedį, kurio akų raizginys neretai inarplioja jo minčių
raizginį ir padeda įminti mįsles.
įsyk keliaudami į Tindarį dingsta du senukai usisklendę, nekalbūs, atarūs.
Regis, jiems pradanginti nėra jokių motyvų. Ir kone tuo pat metu nuudomas jų
kaimynas Nenė Sanfilipas
|