,,Komisaras vardu Salvas Mantalbas buvo kilęs i Katanijos ir jei norėdavo ką
nors isiaikinti, isiaikindavo. Montalbanui isiaikinti reikia pasinerti į
veiksmo aplinką, uuosti, įsiiūrėti, ir tai visai kas kita nei deduktyviai
paaikinti, kaip daro pėdsekiai teismo ekspertai. Bet tai ir ne ujausti ar
suprasti, kaip elgtųsi kiti detektyvai filantropai. Anaiptol. Vigatos komisaras
gersėja savo lakoniku sarkazmu, o aikintis nusikaltėlio motyvus jam
nemaloniausia tyrimo dalis. ,,i dalis man bjauriausia, nes turiu nusigręti nuo
faktų ir pasinerti į mogaus mintis - viską, apie ką jis mąsto. Raytojui tai
nebūtų sudėtinga, bet a tik paprastas knygų, kurias laikau geromis, skaitytojas.
Taigi apie supratingumo rodymą udikui negali būti nė kalbos.
Smuiko balsas - istorija apie nuudytą jauną labai graią moterį, apie
didį menininką, dėl tam tikrų aplinkybių pasirinkusį atsiskyrėlio gyvenimą, ir
kai ką daugiau. Taip pat tai pasakojimas apie nesusipratimus, o Mantalbas, kurio
asmeninio gyvenimo istorija tęsiasi nuo Ukandių vagies, turės nuspręsti,
ar nori visikai pakeisti savo gyvenimą.
Andrea Camilleri (Andrea Kamiljeri, gim. 1925 m. Sicilijoje) gyvena Romoje, čia
dirba teatro ir televizijos reisieriumi. Jau ileisti trys ios serijos jo
detektyviniai romanai, kurių veiksmas vyksta igalvotame Sicilijos miestelyje
Vigatoje: Vandens forma (Baltos lankos, 2001), Terakotinis uo (Baltos
lankos, 2008) ir Ukandių vagis (Baltos lankos, 2010). Visų jų
pagrindinis veikėjas yra komisaras Montalbanas.
|